Automobilių istorijos pradžia gali būti laikoma prieš keletą tūkstantmečių išrastas ratas. Maždaug prieš 6000 metų žmonės stengėsi sukurti transporto priemones, kurios galėtų judėti nenaudojant žmogaus ar gyvulio raumenų jėgos.

Garo mašinos

Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas 1678 m. paliktas jėzuitų vienuolio Ferdinando Ferhisto. 1775 m. pagamintas garo – automobilio modelis. Tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo tada, kai 1768 m. Džeimsas Vatas (anglų mokslininkas ir išradėjas) išrado garo mašiną. 1769 m. – 1770 m. Nikolausas Džiuzefas (prancūzų inžinierius) pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį, kuris pasiekdavo 4 km/h greitį. 1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivitikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti. 1862 m. Nikolausas Augustas Otas išrado keturtakčio variklio veikimo principą, tačiau pirmas jo pagamintas keturtaktis variklis pasirodė nepatikimas, todėl visas jėgas jis sukaupė garo mašinai.

1867 m. Otas ir Oigenas Langenas pasaulinėje Paryžiaus parodoje pademonstravo 1,5 kw galios dyzelinį variklį, kurio degančios ir nesiplečiančios dujos stumdė laisvai judantį stūmoklį aukštyn. Vėliau, 1885 m. Maldanas sukurė plūdinį karbiuratorių.

Pirmieji automobiliai – motoriniai vežimėliai

1886 m. sausio 29 d. Karlas Bencas užpatentuoja pirmąjį pasaulyje automobilį. Po metų prasidėjo šio automobilio bandymai. Triratis Benco motorinis vežimėlis turėjo 0,9 litro darbo tūrio variklį, kurio sūkių dažnis buvo lygus 400 aps./min., o galia – 0,65 kw.

1885 m. Gotlybas Daimleris įstatė savo variklį į dviratį, o po metų pristatė savo keturratį motorinį vežimą 0,46 l darbo tūrio ir 600 aps./min. Jo galia buvo 0,81 kw.

1892 m. vokiečių dyzelino išradėjas Rudolfas Dyzelis gavo pirmąjį patentą savaiminio užsiliepsnojimo varikliui. 1897 m. buvo pagamintas pirmas naudojimui tinkamas dyzelinis variklis.

Pirmieji automobiliai sukurti XVIII a., kai arkliniam vežimui pritaikytas mechaninis variklis – 1769 m. Prancūzijoje vežimui pritaikyta garo mašina. Pirmieji automobiliai galėjo išvystyti 2-4 km/h greitį. 1814 m. sukurtas vairo mechanizmas, 1821 m. – krumplinė pavara, 1831 m. – diferencialas. 1831 m. Didžiojoje Britanijoje keleivių pervežimui pradėti naudoti omnibusai, pasiekę iki 30 km/h greitį. 1835 metais sukurta elektros akumuliatorinė pavara.

XIX a. pabaigoje automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius. 1885 m. C. F. Benzas pagamino triratį benzininį automobilį, 1886 m. G. Daimleris – keturratį.

1895 m. sukurtos pneumatinės padangos. 1903 m. H. Fordas pradėjo serijinę automobilių gamybą JAV.

1966 m. sukurti saugos diržai, 1968 – stabdžių antiblokavimo sistema, 1989 m. – dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.

Svarbiausios dalys

• Rėmas, čia tvirtinama dauguma agregatų (variklis, važiuoklė)
• Kėbulas arba kabina. Dažnai lengvuosiuose automobiliuose nešantis kėbulas pakeičia rėmą.
• Variklis, sukantis priekinius ar užpakalinius ratus (kartais – visus)
• Transmisija, jungianti variklį su varomaisiais ratais

Sankaba
Pavarų dėžė
Kardano velenas
Diferencialas

• Važiuoklė, sudaryta iš rėmo, ašių (tiltų), pakabos ir ratų

• Vairavimo įtaisai, kuriais reguliuojama važiavimo kryptis (vairaratis, vairo mechanizmas, vairo pavara)

• Stabdžiai (mechaniniai rankiniai, hidrauliniai ar pneumatiniai kojiniai, stiprintuvai, antiblokavimo sistema)

• El. įranga (starteris, mišinio uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondencionierius, akumuliatorius, kintamos srovės generatorius, srovės lygintuvas)

• Kontrolės prietaisai (spidometras, degalų kiekio rodiklis, manometrai alyvos slėgiui variklyje ir oro slėgiui stabdžiuose matuoti, termometrai alyvai ir aušalui, tachometras, kiti įtaisai)

• Eismo saugos įranga (buferiai, beskeveldris stiklas, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys, saugos diržai, atramos galvai, oro pagalvės)

• Saugos nuo vagysčių įranga (raktai, svirtys su spynomis, slapti akumuliatoriaus išjungikliai)

• Degalų bakas

10 automobilių pakeitusių pasaulį

Kiekvienais metais pasirodo vis naujų automobilių modelių. Dauguma jų tampa puikiais pagalbininkais, tačiau dalis įeina į istoriją kaip automobiliai, pakeitę pasaulį.

Įtakingas leidinys „Forbes“ sudarė sąrašą 10 automobilių, kurie turėjo ir tebeturi didžiulę įtaką ne tik automobilizmo istorijai, bet ir pasaulio įvykiams. Anot leidinio, šie automobiliai pakeitė kai kurių žmonių įpročius ir stilių, gamybos bei technologijų suvokimą, taip pat net lėmė kai kurių šalių vyriausybių pasikeitimą.
Pasaulį pakeitusių automobilių sąrašą žurnalas „Forbes“ pradeda nuo 100 metų skaičiuojančio žymiojo „Ford T“ modelio. 1908 metais išleistas automobilis tapo pirmąja masine transporto priemone, kurioje buvo sumontuotas vidaus degimo variklis. Šis automobilis turėjo dviejų bėgių transmisiją ir buvo varomas galinių ratų. T modelio mašinas iš dalies galima vadinti visos automobilizmo istorijos pradininkėmis. Nuo jų atsiradimo pasaulyje parduota daugiau nei 20 mln. šio modelių mašinų.

Automobilis, kuris pristatė naujo tūkstantmečio technologijų galimybes, anot „Forbes“, yra hibridinis „Toyota Prius“. Šis modelis, kurio vien JAV jau parduota per 150 tūkst., tapo pirmuoju serijiniu automobiliu, turinčiu hibridinę sistemą. Jame sumontuotas elektrinis ir benzininis variklis. Be to, šio japonų „šedevro“ kaina prieinama daugumai žmonių. JAV tokią mašiną galima įsigyti už maždaug 50 tūkst. Lt. Leidinys pabrėžė, kad „Prius“ visiškai pakeitė požiūrį į tradicinę automobilių pramonę.
Toliau sąraše puikuojasi du „vokiečiai“ – „Porsche 911“ ir „Volkswagen Beetle“ automobiliai. Abu jie tapo savo laikmečio ikonomis. „Porsche 911“ iki šiol yra daugelio automobilių mėgėjų saldi svajonė. Tuo metu „VW Beetle“, dar vadinamas „vabalu“, tapo kone ilgiausiai gaminamu modeliu pasaulyje. Mat šio automobilio istorija prasidėjo 1938 metais ir, su tam tikromis pertraukomis, tęsiasi iki šiol. Tiesa, skirtingai negu pirmieji „vabalai“, dabartiniai „VW Beetle“ automobiliai ne kiekvienam pagal kišenę.

Bene pigiausias kada nors Vokietijoje gamintas serijinis automobilis buvo „bjauriojo ančiuko“ sindromu sirgęs „Trabant“. Tačiau „Forbes“ į šį sąrašą jį įtraukė ne dėl pigumo. Specialistai mano, kad tuo metu pralaimėta kova automobilių rinkoje (per 30 metų buvo parduota tik 3 mln. „Trabant“ vienetų) tapo rimtu įvykiu, turėjusiu įtakos Berlyno sienos griūčiai ir visam socialistiniam lageriui.
Dar vienas modelis, kurį žurnalas „Forbes“ pripažino pakeitusiu pasaulį, yra legendinis „Ford Mustang“. Šis automobilis pradėjo „raumeningų“ ir galingų mašinų erą. Pirmą kartą „Mustang“ buvo pristatytas Niujorke 1964 metais, tačiau iki šių dienų šis modelis nepalieka abejingų. Vos per pirmus metus JAV buvo parduota pusė milijono tokių automobilių. Be to, šiuolaikinis „Ford Mustang“ net ir krizės metu JAV yra itin geidžiamas automobilis. Vien tik gegužę šių mašinų čia buvo parduota beveik 9 tūkst. vienetų.

Į „Forbes“ sąrašą pateko ir britų gamybos „Jaguar XK 120“. 1948 metais pradėtas gaminti automobilis tuo metu tapo greičiausia serijine mašina pasaulyje. Be to, tai buvo vienas gražiausių automobilių istorijoje. Šiuo metu „Jaguar XK 120“ yra vertinamas kaip istorinė relikvija.

„AMC Eagle“ pasaulyje buvo pristatytas kaip pirmasis krosoveris. Visų varomųjų ratų sistema ir paaukštintas kėbulas buvo tikra revoliucija to meto automobilių gamyboje.

„Forbes“ neliko nepastebėti ir automobiliai „Jeep Cherokee“ bei „Dodge Caravan“. Pirmasis įvertintas už tai, kad tapo pirmuoju daugeliui žmonių prieinamu šeimai pritaikytu visureigiu, o pasirodžius antrajam automobiliui prasidėjo minivenų gamybos istorija.